podūsis

pódūsis sm. (1) atodūsis, aimana, dejonė: Nuej[o] niekais mano ašaros, mano pódūsiai Lp. Vien tik ašaras gėrėm, podūsiais kvėpavom V.Krėv. Džiovinki, motule, sūnaus drapanėles savo sunkiais podūsėliais Mrk.